Saulės smūgis / Kai tikrai labai labai karšta

Vakar beprotiškai karštą vidurdienį ruošdama pietus staiga pastebėjau, kad nuo stalo dingo lėkštė su nuvalytų daržovių „uodegėlėm“ … Tyliai dingo ir neseniai suvalgyto arbūzo žievelės… Močiutė iš daržo garsiai pasiskundė, kad iš krepšio dingsta nuskintos pupelės … Pro šalį prabėgdama dukrytė paklausė, ar dar pjaustysiu ką nors … ir tik spėjau pamatyt pro duris išeinančias cukinijos riekeles.

Neužilgo dukrytė mane pakvietė „kai ko pažiūrėti … Oi pamatysi, oi pamatysi !“ Atsivedė į terasėlę, kurioje dėliojame tetų ir dėdžių veidus. Žiūri į mane, akys blizga, „žiūrėk, kas man gavosi“ … išdidžiai laukia komentarų, nes iš tų dingusių „uodegėlių“ ir žievelių sudėliojo linksmą veiduką 🙂 Tada atsitūpusi greitai viską sumaišė ir sudėliojo kitą, ir taip dar kitą, dar kitą …

Kol valgė pietus, vieną veiduką pavyko užfiksuoti. Vėliau peržiūrint dienos nuotraukas taip pakomentavo: „Mama, taigi čia mašinytė, jos veidukas … viršuj šviečia, apačioj šviečia ir važiuodama šypsosi.“

Prieš grąžinant pupeles į močiutės krepšį, abi dar sudėliojome tokį saulės smūgio veidelį … Kai tikrai labai labai karšta 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *